Smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė 2004 metais baigė Nacionalinę M. K.Čiurlionio menų mokyklą. Vėliau Silvija studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Ingridos Armonaitės-Galinienės klasėje. 2008–2009 metais pagal Erasmus studijų programą buvo išvykusi studijuoti į Zalzburgo (Austrija) Mozarteum universitetą, tobulinosi prof. Helmut Zehetmair ir prof. Lavard Skou-Larsen smuiko klasėje. 2010–2012 metais studijavo ir įgijo magistro laipsnį Leipcigo (Vokietija) Muzikos ir teatro F. Mendelssohno-Bartholdy aukštojoje mokykloje prof. Friedemann Wezel smuiko klasėje. Silvija yra laimėjusi prizus tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, stažavosi daugelyje smuiko atlikimo meistriškumo kursų. 2011–2012 metais ji atliko praktiką Leipcigo orkestre „Mitteldeutscher Rundfunk Sinfonieorchester Leipzig“. Yra grojusi solo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. Smuikininkė šiuo metu dirba kaip orkestro artistė ir yra smuiko mokytoja. Silvija aktyviai koncertuoja ir kaip solistė kamerinėse sudėtyse, tai Kristupo festivaliuose, muzikos festivalyje Pasaulio balsai, Kauno filharmonijoje, Klaipėdos koncertų salėje, Birštono kurhauze su pianistėmis Dr. Paule Gudinaite, Jone Punyte, Simona Zajančauskaite, Milda Umbrusevičiūte, sopranu Dovile Kazonaite bei klarnetininku Rimvydu Savicku.
Kaip manote, ar smuikinininkė formuoja visuomenės, žmogaus ir žiūrovo vertybes?
Smuikininkas atlikėjas, kūrėjas yra menininkas, todėl atlikėjas neabejotinai prisideda prie visuomenės vertybių formavimosi. Menas apskritai turi vieną iš didžiausių įtakų žmogaus asmeniniam augimui, jo išsilavinimo lygiui, žmogiškumui puoselėti. Tad visuomenei menas yra ypač svarbus. Menas yra tam tikras išraiškos būdas, kur klausytojas gali patenkinti savo poreikį pažinti, išjausti emocijas, pasisemti įspūdžių ir netgi pasiilsėti. Visa tai žmogų praturtina kaip asmenybę. Be to atlikėjui yra svarbu tai, kokį santykį su klausytoju jis sukuria, ar jo atliekama muzika klausytoją sujaudina ir palieka įsimintinų įspūdžių. Tad jei atlikėjui tai pavyksta, neabejotinai turi didelės įtakos visuomenės, žmogaus vertybių formavimuisi.
Kas Jums yra lietuvio tapatybė?
Aš esu lietuvė, tad Lietuva man visada buvo ir yra tikri mano namai. Net ir studijuodama Austrijoje ir Vokietijoje visada jaučiau ryšį su Lietuva, ilgėdavausi savo tėvynės. Tapatybei yra labai svarbu kalba, istorija, tautos tradicijos, bendrumo su kitais lietuviais jausmas. Tėvynė yra brangi ir nepakeičiama, nors kaip tauta dar turime daug ką išspręsti ir augti kaip visuomenė toliau. Tai, kad esu lietuvė, to niekas nepakeis.
Koks kūrinys, ar muzikos motyvas skamba šiuo metu Jūsų sielos gelmėse?
Pastarosiomis dienomis mintyse skamba J. Brahms Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 3 Op. 108 ir J. Brahms Simfonija Nr. 1 Op. 68. Su šių kūrinių melodijomis ir sąskambiais gyvenu savo porą praeitų savaičių.
Kokį kūrinį šiuo metu norėtumėte sugroti Jūs ir kodėl?
Yra labai daug puikių kūrinių, kuriuos norėčiau atlikti. Smuiko muzikos repertuaras yra platus. Šiuo metu groju kūrinius, kuriuos atliksiu artėjančiame koncerte vasaros muzikos festivalyje „Muzikiniai penktadieniai“ Gelgaudiškio dvare su pianiste Egle Kižyte-Ramoniene. Tai Enrique Granados Ispaniški šokiai smuikui ir fortepijonui Op. 37, Maurico Ravel „Čigonė“ koncertinė rapsodija smuikui ir fortepijonui ir kt.
Koks meno žmogus imponuoja Jums ir kodėl?
Man apskritai imponuoja nuoširdūs, emociškai šilti žmonės, kurie yra ištikimi savo vidinėms vertybėms ir linkę bendradarbiauti. Tad menininkai taip pat imponuoja būtent su tokiomis asmeninėmis savybėmis. Nemėgstu nenuoširdžių, egocentriškų žmonių. Nenorėčiau išskirti būtent vieno asmens, kuris man imponuoja labiausiai, nes mane žavi ir įkvepia daug talentingų menininkų.
Kas Jums yra kultūra?
Man kultūra yra gana plati sąvoka, apimanti daug krypčių. Kultūra man yra tai, kurios dėka žmogus tampa dvasiškai turtingesnis ir „humaniškesnis“.
Ką galite pasakyti apie savo miestą kuriame gyvenate? Kokį norite jį matyti?
Vilnius, kuriame ir gyvenu yra mano namai nuo vaikystės. Šiame mieste aš gimiau ir užaugau, tad Vilniuje jaučiuosi namuose. Šis miestas man yra mielas ir jaukus. Malonu matyti, kad Vilnius yra nuolat atsinaujinantis ir kintantis.
Kokią linksmiausią situaciją Jūs prisimenate iš smuiko atlikimo meno studijų?
Aš studijuodama smuiko atlikimo meno nemažai bendravau tiek su dėstytojais, tiek ir su bendraamžiais studentais, tad tų linksmų įvykių iš tiesų buvo. Studijuodama Aukštojoje muzikos ir teatro F. Mendelssohno-Bartholdy mokykloje turėjau paskaitų pas labai gerą humoro jausmą turintį šiuolaikinės muzikos atlikimo profesorių, su kuriuo visada buvo iš ko kartu pasijuokti.
Kokios mintys užklupo Jus, prasidėjus karui Ukrainoje?
Aš labai sutrikau, kai užklupo karas Ukrainoje. Man tokia žinia buvo labai netikėta. Iš pradžių buvo labai sunku patikėti tokiu įvykiu, kilo daug neigiamų emocijų. Sunku patikėti su kokiais sunkumais turi susidurti Ukrainos žmonės, kai žūsta artimieji, netenkama namų. Aš labai palaikau Ukrainos žmones ir labai viliuosi, kad Ukrainai pavyks save apginti.
Ar skaitote menininkų pasisakymus projekto „[Ne]Sustojusi kultūra“ ,,Facebook“ ir ,,Instagram“ puslapyje? Ar tai Jus motyvuoja?
Taip, pastebėjau tokią iniciatyvą ir labai palaikau šį projektą. Labai puiku, kai yra palaikomi kultūros žmonės ir suteikiama galimybė pasidalinti savo mintimis. Ačiū už šį interviu.